Darbo reglamentavimo pažeidimų vis dar pasitaiko dažnai. Ieva Piličiauskaitė, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėja, pabrėžia, kad dažniausiai pasitaikantys pažeidimai darbo aplinkose, kuriose dirba vaikai ir paaugliai, – nelegalus darbas, darbo laiko reglamento nepaisymas, darbo užmokesčio nemokėjimas, netinkamos darbo sąlygos, piktnaudžiavimas darbo bei poilsio laiku.  

Skirtingi reikalavimai

VDI specialistė pažymi, kad Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo 14 m., tačiau priklausomai nuo to, ar jie patenka į vaikų (asmenys nuo 14 iki 16 m.) ar paauglių (asmenys nuo 16 iki 18 m.) amžiaus grupę, taikomi skirtingi jų darbo pobūdžio, darbo ir poilsio laiko, saugos ir sveikatos, taip pat ir darbo sutarties sudarymo apribojimai, rašoma pranešime

Jauni asmenys gali dirbti ne visus darbus. Vaikas nuo 14 iki 16 m. amžiaus gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio jo saugai, sveikatai, vystymuisi, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai.

Nepilnamečiams draudžiama dirbti darbus, kai jie bet kuriame procese susiję su alkoholiu (užsakymo priėmimas, pateikimas).

Darbo sutartis

Net ir su 14 m. jaunuoliu privalo būti įforminta darbo sutartis, kurioje darbo sutarties šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, taip pat darbo laiko normos ir darbo laiko režimo. Tik taip įgyjamos darbo garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas.

Darbdavys, prieš įdarbindamas asmenį iki 18 m. ir siųsdamas tikrintis sveikatos, turi pateikti jam numatomų darbo sąlygų aprašą, nurodyti galimą profesinę riziką, o gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą turi vadovautis joje pateikta išvada ir pavesti dirbti konkrečius darbus, suteikti visas reikiamas saugos ir sveikatos apsaugos priemones. Sutartis sudaroma raštu dviem vienodais egzemplioriais, kurių vienas lieka darbdaviui, o kitas – darbuotojui. 

Vaiko darbo sutarčiai sudaryti reikia vieno iš tėvų arba kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiško sutikimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotos medicininės pažymos su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą, ir mokslo metų laikotarpiu išduoto mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiško sutikimo dėl vaiko darbo.

Kiek gali dirbti 

Vaikai ne mokslo metų laiku gali dirbti iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę. Mokslo metų laiku – iki 12 valandų per savaitę: iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos.

Paaugliai gali dirbti ne daugiau kaip 8 valandas per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme.

Kada dirbti negali 

Vaikams draudžiama dirbti nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, rytais – nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas. Turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Vaikų kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų. 

Paaugliams dirbti draudžiama nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Taip pat turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Paauglių kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 12 valandų. 

Darbdaviai taip pat turėtų žinoti, kad negali skirti nepilnamečiams pasyvaus budėjimo darbe arba namuose, viršvalandinio ir naktinio darbo.

vz.lt

Kas kaltas, dėl nelaimingų atsitikimų statybose?

Saulius Balčiūnas, Valstybinės darbo inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas, pastebi, jog mirtini ir sunkūs nelaimingi atsitikimai statybų sektoriuje įvyksta dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumo (28,1%), netinkamo darbų organizavimo, darbo priemonių neatitikimo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams (6,3%). 

Beje, pernai didėjo procentinė įvykių, kuriuos lėmė pačių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų nesilaikymas, įverčio reikšmė, rašoma pranešime.

Padėtis kiek gerėja

Kita vertus, VDI atliekamų inspektavimų metu statybvietėse jau stebima pozityvi tendencija: pavyzdžiui, pernai, palyginti su 2021 m., nuo 10,7% iki 1,3% mažėjo darbuotojų, nedėvinčių šalmų, kitų asmeninių apsaugos priemonių, taip pat neįrengtų kolektyvinių apsaugos, ypač nuo kritimo iš aukščio, priemonių, neaptvertų signaliniais aptvarais ir nepaženklintų darbuotojų saugos ženklais pavojingų zonų procentiniai įverčiai.

Anot specialisto, padėtis būtų kur kas geresnė, jei statybos darbų vadovai tinkamai vykdytų savo funkcijas ir kontroliuotų, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų statybvietėse, tačiau, kaip rodo patikrinimų duomenys, tai dar nėra atsakingai įgyvendinama. 

Beje, inspektavimų metu nustatoma savarankiškai dirbančių asmenų pažeidimų gerokai daugiau, nei tikrinant dirbančiuosius pagal darbo sutartį.

vz.lt